Muhammad Taufiq Kiemas (31 Momuhau 1942 – 8 Mahas 2013) nopo nga surupu pulitik Indonesia, i minomuru sabaagi Speaker of the People's Consultative Assembly do Indonesia mantad 2009 gisom kinapatayon disio ontok 2013.[1] Songulun surupu Indonesian Democratic Party of Struggle (PDI-P), isio nopo nga sawo di Megawati Sukarnoputri, ponorikohon Indonesia mantad 2001 gisom 2004.

Taufiq Kiemas
Official portrait, c. 1999
12th Speaker of the People's Consultative Assembly
In office
3 October 2009 – 8 June 2013
Preceded byHidayat Nur Wahid
Succeeded bySidarto Danusubroto
5th First Gentleman of Indonesia
In role
23 July 2001 – 20 October 2004
PresidentMegawati Sukarnoputri
Preceded bySinta Nuriyah
(as First Lady)
Succeeded byAni Yudhoyono
(as First Lady)
8th Second Gentleman of Indonesia
In role
21 October 1999 – 23 July 2001
Vice PresidentMegawati Sukarnoputri
Preceded byHasri Ainun Habibie (as Second Lady)
Succeeded byAsmaniah Haz (as Second Lady)
Personal details
Born
Muhammad Taufiq Kiemas

(1942-12-31)31 Momuhau 1942
Bandar Lampung, Japanese-occupied Dutch East Indies
Died8 Mahas 2013(2013-06-08) (umul 70)
Bukit Merah, Singapore
Resting placeKalibata Heroes' Cemetery
Political partyPDI-P
Other political
affiliations
PDI (until 1999)
Spouse
(m. 1973)
ChildrenPuan Maharani
Parents
  • Tjik Agus Kiemas (father)
  • Hamzathoen Roesyda (mother)
Relatives
Alma materSriwijaya University
OccupationPolitician (legislator)
AwardsStar of the Republic of Indonesia Adipradana

Koposion pogulu, pondidikan om pisasawaan

simbanai

Koposion pogulu om pondidikan

simbanai

Nosusu i Taufiq maya pikoruhangan di Tjik Agus Kiemas om Hamzathoen Roesyda. Tapa nopo disio nga mantad Sumatera Selatan (kipusakag Palembang), om tama dau kipusakag Minangkabau mantad Sumatera Kotonobon. Isio nopo nga luguan paganakan do tama dau id Tanah Datar, Sumatera Kotonobon, miampai pamalahawan Datuk Basa Batuah. Nakaanu i Taufiq do pondidikan id Fakulti Undang-Undang, Universiti Sriwijaya om puru aparagat do Gerakan Mahasiswa Nasional Indonesia (GMNI) maso di mokikinobos po iso.

Pisasawaan

simbanai

Ontok toun 1973, miniongoi isio miampai Megawati Sukarnoputri, tanak tondu do ponorikohon presiden koiso Indonesia, Sukarno. Pisasawaan nopo dii nga pisasawaan kotolu montok di Megawati, om kitanak yolo tondu, i Puan Maharani, dondo momuruan sabaagi Speaker Dewan Perwakilan Rakyat. Haro nogi duo tulun tinohonok (anak tiri) kusai di Taufiq asil mantad pisasawaan nokopogulu di Megawati.

Karaja pulitik

simbanai

Karaja pulitik pogulu

simbanai

Nokoimpuun o karaja pulitik di Taufiq Kiemas maso di poinsikul po iso maya kaampayatan doid GMNI. Sumusuhut, minampayat isio do Parti Demokratik Indonesia om nopili sabaagi puru Dewan Perwakilan Rakyat id suang kopomilian tagayo toun 1992. Ontok era Orde Baru, nokotingkod soboogian agayo do karaja pulitik dau gama do koobian kikuasa.

Kalapas Orde Wagu

simbanai

Mimpuun do mumang buru o karaja di Taufiq kalapas digulingkan o rejim Orde Wagu do susumikul om tulun ginumuan ontok toun 1998. Id suang kopomilian tagayo legislatif 1999, nakalantoi o Parti Demokratik Indonesia Perjuangan (PDI-P). Gama kinalantayon diti, nosiliu o sawo disio do Mongunguhup Ponorikohon Republik Indonesia om sumusuhut ontok 23 Madas 2001, nosiliu isio Ponorikohon Indonesia kolimo i minonowoli di Abdurrahman Wahid kalapas naanu kawagu do Majlis Permusyawaratan Rakyat o mandatdi Wahid .

Dinondo, sabaagi songulun mantad lundu oponsol id suang, momuru isio sabaagi Ponorikohon Majlis Penasihat Pusat om nopilii kawagu sabaagi surupu Dewan Perwakilan Rakyat montok timpu 2009–2014 mantad Electoral District of West Java II. Taufiq nopo nga luguan ugama Islam PDI-P.[2] Isdio nopo nga mamampayat ointutunan id suang hal ehwal PDI-P, insaru managak komi kokomoi ahal-ahal nasional miagal do kotoundaan montok kopomilian tagayo legislatif om ponorikohon 2014 id Indonesia om sumoonu misuai o tua pomusarahan miampai di sawo dau id suang isu-isu pointantu mionit do kotoinaan om momuruan do parti.[3]

Kolidasan om kinapatayon

simbanai

Kiwaa o kobolingkahangan (toruol) tundu-undu om lisou di Taufiq. Nakawaya isio do pamayayakan pintasan di Australia ontok toun 2000, iso kawagu pamayayakan ontok toun 2005 montok papasang kakamot pacu tundu-undu, om iso kawagu montok mongolon bateri kakamot pacu tundu-undu. Nokosuang po kawagu i Taufiq id lamin pongusapan do impiipiro kalapas nokotorimo pongusapan dii.[4]

Minidu pogun i Taufiq Kiemas ontok 8 Mahas 2013 id Singapore General Hospital, Singapura gama do heart attack. Suab dii, pinoguli kawagu o rata disio hilo Jakarta maya pesawat kargo Indonesian Air Force Hercules [5] id nombo linobong isio miampai pamalabangan pogun poimponu id Kalibata Heroes' Cemetery. Ponorikohon Indonesia, Susilo Bambang Yudhoyono minomuruan do ababayan poinhimagon dii om nokotindapou nogi paganakan di Taufiq i ointutunan, Kabinet Indonesia, om piipiro nahatus lundu pulitik nasional di ointutunan.[6]

Minonuat i Taufiq do piipiro buuk, loolobi biografi dau, Gelora Kebangsaan Tak Kunjung Padam ("The National Spirit Remains Alive") i poposusui kokomoi koduo-duo episod id suang koposion dau om pomusarahan disio kokomoi mogisuusuai isu nasional. Pinalabus o buuk diti ontok Momuhau 2012 montok mamarami kinouliton kosusuon dau di ko-70.[7]

Ontok toun 2021, pinungaranan o Tutubpoon Kapal Tulud Pekon Serai id Kepulauan Pesisir Barat, Lampung tumanud ngaran disio.[8]

  1. Australian Associated Press (9 Mahas 2013). "Ex-Indonesian president Megawati Sukarnoputri's husband Taufiq Kiemas dies". Herald Sun. Linoyog ontok 8 Mahas 2013.
  2. 'PDI Perjuangan' Indonesia Matters, 11 April 2008. Also 'PDIP tak ingin dicap partai non Muslim (PDIP does not want to be seen as a non-Muslim party)', Tempo.co, 10 April 2008.
  3. Ezra Sihite, 'Taufik offers his picks for 2014, and they may surprise you (or not)', Jakarta Globe, 24 July 2012.
  4. 'Taufik hospitalised for Mega-exhaustion', Jakarta Globe, 14 May 2009.
  5. 'Body of Megawati's husband leaves embassy for Indonesia', The Straits Times, 9 June 2013.
  6. 'Indonesians pay their respects as Taufiq is laid to rest.', The Jakarta Post, 9 June 2013.
  7. 'Taufik Kiemas launches biography on birthday' Archived 7 Madas 2013 at the Wayback Machine, The Jakarta Post, 31 December 2012.
  8. "Bandara Pekon Serai Resmi Berganti Nama Jadi Taufiq Kiemas". JPNN. 9 Mikat 2017.
  9. "Ani SBY dan Taufiq Kiemas Terima Bintang Adipradana". Linoyog ontok 11 Magus 2011.
  10. Media, Kompas Cyber (10 Gomot 2013). "Tepat, Taufiq Kiemas Dapat Honoris Causa". KOMPAS.com (id boros Indonesia). Linoyog ontok 2 Manom 2021.
Templat:S-hon
Political offices
Preceded by Speaker of the People's Consultative Assembly
2009–2013
Succeeded by
Preceded byas First Lady First Gentleman of Indonesia
23 July 2001 – 20 October 2004
Succeeded byas First Lady
Preceded byas Second Lady Second Gentleman of Indonesia
21 October 1999 – 23 July 2001
Succeeded by
Asmaniah Haz
as Second Lady

Templat:Sukarno