Selat Bali nopo nga winaladan waig di popitongkiad do Jawa om Bali om poporomut nogi do Rahat Hindi miampai Rahat Bali. Linaab dau di bobos okikip nopo nga 2.4 kilometer.

Selat Bali
Selat Bali (Indonesian)
Kokitanan mantad sawat do Selat miampai Jawa id ponong gibang om Bali id ponong wanan
Selat Bali is located in Bali
Selat Bali
Selat Bali
Coordinates8°18′S 114°25′E / 8.300°S 114.417°E / -8.300; 114.417
Typeselat
Basin countriesIndonesia
Max. length60 kilometers (37 mi)
Min. width2.4 kilometers (1.5 mi)
Average depth60 meters (200 ft)
ReferencesSelat Bali: Indonesia National Geospatial-Intelligence Agency, Bethesda, MD, U.S.

Geografi

simbanai

Selat Bali nopo nga iso mantad do kowoigan di monorili do pulau Bali: Selat Lombok id kosilahon, Selat Badung id kabaatan kosilahon, Rahat Bali id koibutan, Rahat Hindi id kabaatan kotonobon, om Selat Bali id kotonobon.

Tumanud geologi, miniamung o pulau Bali om Jawa gisom kotohurionon do timpu ais soira miningkawas o rahat om minomutul do sunsuyon id tindal. Miilang o goduduo dii do soboogian mantad do plat tektonik i lohowon do rak Sunda.[1]

Padsakayan

simbanai
 
Feri KMP Sereia Do Mar id Selat Bali Strait id pialatan do Banyuwangi om Gilimanuk.

Kipomusarahan o porinta' Indonesia do momonsoi sunsuyon di kadarapas do selat dii.[2][3][4][5] Naantob o projek dii do kapaganan ekonomi om nogi ko'oduhan mantad tulun mogigion pointantu id Bali. Timpu dinondo nopo nga aiso po piromutan pointatap kumaa id Bali, feri no haro id pialatan do Ketapang id Jawa om nogi Gilimanuk, Kabupaten Jembrana, Bali.

Sajara'

simbanai

Ontok 28 Milatok 1797 maamaso Kinaantakan Selat Bali, norubaan o skuadron Perancis i haro onom frigat do armada onom tulun India Kosilahon Inggeris id Selat Bali. Nakaanu o kapal taran British do minungondorosi Perancis montok mogidu soira mingkosowoli sabaagi do kapal barisan.

Ekologi

simbanai

Kolosuon do waig id Selat Bali nopo nga tumanud do koingkawasan om koinsiribaan kimusim di atalang, i natatap no do timpu monsun. Ontok timpu monsun koibutan kotonobon (Milatok-Gomot), kolosuon ointangaan nopo nga pokiikiro 28.29 °C, om hilo nopo kabaatan kosilahon (Madas-Manom) minsiriba o kolosuon kumaa 26 °C. Au mongintong do musim, kolosuon nopo waig id boogian koibutan selat nopo nga 1-1.5 darjah lobi osiriba mantad ko' id boogian kabaatan. Taang koosinan nopo nga lobi stabil: pokiikiro 33 ‰ ontok timpu monsun koibutan kotonobon om pokiikiro 34 ‰ id suang timpu kabaatan kosilahon. Linuyungan rahat id selat haro konfigurasi di kompleks kopio, soboogian ginayo nopo nga tumanud do timpu mogompus.

Ontok osopung abad ko-21, haro tren negatif di atalang id suang koburuon kowoyo-woyoon ekologi id selat om id kotogisan dau i kipionitan miampai do aktiviti ekonomi tulun. Ogumu kes koyomutan waig norikud miampai topod do industri, baja, om bahan kimia i gunoon id suang perlombongan amas id kotogisan Jawa.[6] [7]

  1. "The Bali Strait". Linoyog ontok 26 June 2012.
  2. "Sejarah Kontroversi Proyek Jembatan Selat Sunda" (id boros Indonesia). Tempo. 2012-07-30. Linoyog ontok 2015-08-05.
  3. Tma, Ant (2002-12-02). "Gubernur Bali Tetap Tolak Jembatan Jawa-Bali" (id boros Indonesia). Gatra. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2013-01-24. Linoyog ontok 2015-08-05.
  4. "Pakde Karwo: Jembatan Selat Bali Batal Dibangun" (id boros Indonesia). Tempo. 2012-07-31. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2016-03-04. Linoyog ontok 2015-08-05.
  5. Suhendra (2009-05-31). "Mega Proyek Jembatan Sunda dan Bali Belum Jadi Prioritas" (id boros Indonesia). Detik. Linoyog ontok 2010-02-03.
  6. "Pencemaran, Banyuwangi Tunggu Hasil Penelitian Kementerian Lingkungan" (id boros Indonesia). Tempo. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 2015-08-04. Linoyog ontok 2015-08-04.
  7. "Ekosistem Selat Bali Rusak, Mencari Ikan Dilarang" (id boros Indonesia). BAPPEDA Provinsi Jawa Timur. Linoyog ontok 2015-08-04.