Tusak Ros nopo nga iso tonomon kitusak om poinsuang id genus Rosa id tinimungan Rosaceae;[4], om tonomon sabaagi tonomon popolumis. Noumbalan do pinosogu iti sabaagi tusak kebangsaan Pisomorun Tanah Malayu nga nohimasan do tusak-tusak suai miagal ko tusak raya id toun 1960.

Rose
Temporal range: Eocene–Recent
Rosa rubiginosa, a wild rose native to Europe and West Asia
Rosa 'Precious Platinum', a hybrid tea garden cultivar
Scientific classification Edit this classification
Kingdom: Plantae
Clade: Tracheophytes
Clade: Angiosperms
Clade: Eudicots
Clade: Rosids
Order: Rosales
Family: Rosaceae
Subfamily: Rosoideae
Tribe: Roseae
Genus: Rosa
L.[1]
Type species
Rosa cinnamomea
L.[2]
Species

See List of Rosa species

Synonyms[3]
  • Bakeria (Gand.) Gand., nom. illeg.
  • Chabertia (Gand.) Gand.
  • Chavinia (Gand.) Gand.
  • Cottetia (Gand.) Gand.
  • Crepinia (Gand.) Gand., nom. illeg.
  • Ernestella Germ.
  • Hesperhodos Cockerell
  • Hulthemia Dumort.
  • × Hulthemosa Juz.
  • Juzepczukia Chrshan.
  • Laggeria (Gand.) Gand.
  • Lowea Lindl.
  • Ozanonia (Gand.) Gand.
  • Platyrhodon Decne. ex Hurst, nom. illeg.
  • Pugetia (Gand.) Gand.
  • Rhodophora Neck., nom. invalid.
  • Rhodopsis (Endl.) Rchb., nom. rejic.
  • Ripartia (Gand.) Gand.
  • Saintpierrea Germ.
  • Scheutzia (Gand.) Gand., nom. illeg.

Tusak ros nogi nga iso tusak di laid no nointutunan do tulun Malayu. Noboros iti tusak id Hikayat Bayan Budiman i pinosuat ontok 1370-an.[5] Owongi tomod iti tusak ros lolobi kopio i tusak ros kampung. Id koubasanan Barat om Malayu, tusak ros nopo nga tonduk do piupusan.

Tonomon diti mantad subtropika utara so haro piipiro nogi mantad selatan nga plaing ogumu mantad pomogunan China om pomogunan Eropah.[6]

Etimologi

simbanai

Patod boros "mawar" nopo nga noolos mantad Templat:Lang-ar mā' al-ward "air mawar".[7] Hogot ward id suang boros Arab nopo nga miagal i tadon miampai Boros Parsi Kuno wrd- (wurdi).[8]

Taksonomi

simbanai

Ngaran genus Rosa (i noolos om nosiliu "ros" mantad Boros Inggeris rose) om numaan kawagu ija'o' kumaa Boros Latin nopo nga mantad Boros Yunani ῥόδον rhódon i minongolos nogi hogot mantad boros Parsi Kuno dii.[9][8]

 
Tusak ros kampung.

Puun nopo tusak ros nga renek, rumoloi toi ko' mindakod momoguno roun dau. Sumuni o roun-roun do puun miampai oulud om mogisirang-sirang (selang-seli) id guas. Ginayo nopo monikid roun nga 5 gisom 15 sentimeter (2.0 gisom 5.9 in), pinat, miampai (3–) 5–9 (–13) tolid roun om stipul basal; id sidan nopo tolid do roun dii nga bergerigi. Id siriba nopo guas dau nga haro piipiro o rugi.

  1. "Rosa". International Plant Names Index (IPNI) (id boros Inggeris). Royal Botanic Gardens, Kew; Harvard University Herbaria & Libraries; Australian National Botanic Gardens. Linoyog ontok 2010-06-27.
  2. "Rosa". International Plant Names Index (IPNI) (id boros Inggeris). Royal Botanic Gardens, Kew; Harvard University Herbaria & Libraries; Australian National Botanic Gardens. Linoyog ontok 2010-06-27.
  3. "Rosa L." Plants of the World Online (id boros Inggeris). Royal Botanic Gardens, Kew. Linoyog ontok 2024-01-20.
  4. Hean Chooi Ong (2006). Tanaman hiasan: khasiat makanan & ubatan. Kuala Lumpur: Utusan Publications. pp. 41–42, 194–195. ISBN 9789676118929.
  5. "Hikayat Bayan Budiman". Malay Concordance Project. Linoyog ontok 18 Ogos 2013.
  6. Lingga, Lanny. BUDIDAYA MAWAR. kuala lumpur: Synergymedia agro. p. 10. ISBN 9789673226795.
  7. Wilkinson, Richard James (1932). "mawar". A Malay-English dictionary (romanised). Vol. II. Mytilini, Yunani: Salavopoulos & Kinderlis. p. 117 – via TROVE, Perpustakaan Negara Australia.
  8. 8.0 8.1 "GOL". Encyclopaedia Iranica (id boros Inggeris). Vol. XI (dalam talian ed.). Encyclopaedia Iranica Foundation. 2012. pp. 46–52. ISSN 2330-4804. Linoyog ontok 18 Mei 2022.
  9. "rose". American Heritage Dictionary of the English Language (ke-4 ed.). Linoyog ontok 18 Mei 2022.