Henry Johnson (18 Mikat 1819 - c. Milau 1891), lobi ointutunan maya alias dau Harry Power nopo nga songulun banduan nosusu id Ireland i nosiliu do bushranger id Australia. Mantad toun 1869 gisom 1870, kinoruhang isio di Ned Kelly i omulok, i sumusuhut nosiliu do bushranger di bobos nointutunan id Australia.[1]

Henry Johnson (Harry Power), id Pentridge, 1870

Koposion gulu

simbanai

Henry Johnson, ointutunan nogi sabaagi Harry Power nopo nga nosusu id Waterford, Ireland ontok 18 Mikat 1819 om suminukod id Ashton-under-Lyne, Lancashire, England. Ontok hopod om onom toun o umul dau, pinointutun isio di tapa dau do pamadagangan pelana. Sumusuhut minampayat isio do momuumutanom id suang kobolingkaangan diolo miampai do soudor British. Ontok dii no nakaanu isio do ganit gayang id turos dau, i pinointalang id rikud pulis Victoria sabaagi, "Pilat id sawat do kudou wanan, pilat id pingas wanan".[2]

Bushranging

simbanai
 
Pamagakaman kuasa', 1870

Noilaan do kinasalaan dau ontok 31 Magus 1840 id Salford, Lancashire om noonuan do ukum padsakayan solinaid do turu toun kumaa id Australia tu minanakau isio kekang om pelana, id siriba ngaran Henry Johnson, om mongigit do ngaran dii gisom nosiliu isio kusai ticket-of-leave.[3]

Pinalabus isio ontok toun 1848 om minundaliu kuminaa id Sydney. Dinondo momolohou isio do tinan dau sondii sabaagi Harry Power.

Nokohompit i Power do papanau sapi id pointongkop Victoria om New South Wales, om sumusuhut minampayat do parti Kapten Denman do mongukab om momutul do trek momoting do konuluhon. Id suang piipiro toun, nosiliu isio do bushman di abantug, i koilo do osomok no tikid watu id pogun diti. Solinaid diti, poimpasi isio koposion di olinuud, minantamong nogi isio do natad kuda id Geelong, ii nopo kaka nga pamalahawan di pantangon. Nokosimban o buruon dau di poinggonop sabap do iso kinaantakan. Papanau isio do iso kuda dau sondii minsomok do Sandhurst soira haro duo soudor Jerman di nauk i monongkiboros dau. "Pakadada oku minamanau", ka di Power, "soira tuminuhun o duo soudor dii, minggiak yolo. Nokokito oku yolo do nauk, om suminunsuri oku id disan nga minonuhu yolo doho do mundorong. 'Isai sanganu kuda dilo?' ka di songulun. 'Au,' kangku, tu au oku orohian do Jerman. 'Otumbayaan oku pinanakau nu ilo kuda,' ka di tiso.' 'Mongudut ko,' kangku. 'Nuru do tumanud ko dahai,' ka di tiso. 'Mada oku,' kangku do otukanan no. Ontok timpu dii, pinoposoliwan do iso mantad diolo do gayang dau om minomboros do mononsog isio doho. 'Au milo,' kangku. Minanangod yau doho, om nokosiwat oku do poposoliwan revolver ku, au nopo nga natarab oku no. 'Tinimbak ku isio, om haro kawagu songulun kusai ruminikot om minonimbak id ponong doho, om notutudan tokuri o kot ku mantad do sindata dau dii. Tinimbak ku isio om minogidu oku miampai kuda. Nung abaal oku nopo, mongoi oku id balai pulis di osomok om mangakun do kinasalaan ku. Nga norosian oku, mantad dii minomoting oku do jajahan, kipomusarahan do mongoi om mion id New South Wales gisom otingkod o kakasahan dii. Minundorong oku id Murray. Au oku minogolim do ngaran ku om au oku sumaap. Ginakom oku diolo om noowit minongoi Melbourne, om nakaanu oku do 10 toun. Amu adalaan do nosindualan o tongokusai dii, om nokointalang nogi do aiso sabap diolo do manalob doho, au nopo nga lobi ogumu o aanu ku."[4]

 
Kalapas do kinolobuson dau ontok 1885, kuminaraja i Power id bagas do Prison Hulk Success soira nosiliu ii do kapal muzium

Kalapas do popoindalan ukuman solinaid onom toun, pinalabus isio toi ko' minogidu isio.[5][6][7] Tinolungku kawagu isio ontok 1864 tu minanakau kuda.

Minogidu mantad Tolungku Pentridge ontok 1869, Power i kiumul do 50 toun minundaliu kumaa mananakau id dalan om nointutunan sabaagi do bushranger. Patahakon o pongumpau soginumu £500 montok pamagakaman dau (ginumu tusin di akawas o gatang ontok timpu dii). Haro minoboros do maamaso mananakau i Power haro iso mongunguhup tomulok dau i manamong do kuda-kuda dii. Suspek nopo nga i Ned Kelly i ontok dii nopo nga kiumul do 16 toun. Nagakom i Power ontok 5 Mahas 1870.[8] Otumbayaan i Power do minongudut i Ned Kelly dau,[9] nagakom isio maamaso poingodop id suang iso sulap id Glenmore Run i noiyanan do paganakan Quinn, ii nopo nga taki om todu om nogi mamai di Ned Kelly.[10][11]

Koposion sumusuhut

simbanai

Amu pinalabus i Power mantad tolungku gisom 9 Mansak 1885, kiumul 66. Solinaid do piipiro timpu, poingkaraja isio id bagas kapal tolungku Success, hinonggo koumbal isio popoindalan ukuman, om ontok dii nosiliu no do iso muzium. Ontok wulan Milau 1891, naratu i Harry Power id Bawang Murray om nolondod maamaso magapon id Swan Hill, Victoria.[12]

 
Kokitanan mantad kinoyonon panamangan di Power.

Reserve Kinoyonon Panamangan Power i minsomok do Whitfield, Victoria nopo nga pinungaranan mantad do Harry Power.[13]

Pinointalang o piromutan di Power miampai di Kelly id suang siri mini 1980 The Last Outlaw, hinonggo i Gerald Kennedy sabaagi di Power.[14] Pinointalang nogi o piromutan diti id suang novel bontugan Booker Prize sinupu di Peter Carey, True History of the Kelly Gang. Id suang adaptasi novel dii, i Rusell Crowe nopo nga sabaagi di Power, miampai di Orlando Schwerdt sabaagi Ned Kelly di omulok.[15]

  1. "A Bushranger's Confessions". The Maitland Mercury & Hunter River General Advertiser. NSW. 17 Gomot 1877. p. 11. Linoyog ontok 14 Ngiop 2012 – via National Library of Australia.
  2. "LIFE OF BUSH RANGER POWER". Western Mail. Perth. 5 Mansak 1910. p. 50. Linoyog ontok 14 Ngiop 2012 – via National Library of Australia.
  3. "LIFE OF BUSHRANGER POWER". Western Mail. Perth. 19 Mansak 1910. p. 14. Linoyog ontok 10 Ngiop 2012 – via National Library of Australia.
  4. "POWER, THE BUSHRANGER". Gippsland Times. Vic. 12 Gomot 1877. p. 4 Edition: Morning. Linoyog ontok 14 Ngiop 2012 – via National Library of Australia.
  5. McLaren, Ian F. "Power, Henry (Harry) (1820–1891)". Australian Dictionary of Biography. National Centre of Biography, Australian National University. Pinoopi mantad sanḏad ontok 25 Gomot 2019. Linoyog ontok 29 Ngiop 2019 – via Australian Dictionary of Biography.
  6. "Harry Power - Ergo". ergo.slv.vic.gov.au. Pinoopi mantad sanḏad ontok 13 Ngiop 2019. Linoyog ontok 29 Ngiop 2019.
  7. "Ned Kelly: Australian Iron Outlaw - Family And Friends". 18 Mikat 2015. Pinoopi mantad sanḏad ontok 21 Gumas 2018. Linoyog ontok 29 Ngiop 2019.
  8. "CAPTURE OF POWER, THE BUSHRANGER". The Argus. Melbourne. 6 Mahas 1870. p. 5. Linoyog ontok 10 Ngiop 2012 – via National Library of Australia.
  9. "GENERAL NEWS". The Inquirer & Commercial News. Perth. 4 Momuhau 1891. p. 3. Linoyog ontok 10 Ngiop 2012 – via National Library of Australia.
  10. "06 Jun 1870 - CAPTURE OF POWER, THE BUSHRANGER. - Trove". Argus. 6 Mahas 1870.
  11. "The story behind the name 'Glenmore Springs' - Glenmore Springs". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 26 Mansak 2018.
  12. "SUPPOSED DEATH OF THE BUSHRANGER POWER". The Advertiser. Adelaide. 9 Milau 1891. p. 5. Linoyog ontok 10 Ngiop 2012 – via National Library of Australia.
  13. "Parks Victoria: Power's Lookout Reserve". Parks Victoria. Pinoopi mantad sand̠ad ontok 26 Mansak 2011. Linoyog ontok 20 Milau 2009.
  14. "Ned Kelly: Australian Iron Outlaw - The Last Outlaw". 27 Mikat 2015. Pinoopi mantad sanḏad ontok 15 Gumas 2018. Linoyog ontok 29 Ngiop 2019.
  15. "Russell Crowe to play Harry Power in Ned Kelly film | the Land". Pinoopi mantad sand̠ad ontok 13 Mahas 2018. Linoyog ontok 13 Mahas 2018.